Netikėtai iš niekur priešais viešbučio įėjimą nukrito visa grupelė žmonių. Kad ir kaip netikėtai, bet aplinkui nebuvo nei vieno žiobaro, tad į jų atsiradimą taip niekas ir neatkreipė dėmesio. Frida priekabiu žvilgsniu visus nužvelgė ir palingavo galva.
-Na na, taip nieko nebus,- mostelėjo lazdele ir štai jau nei vienas nebuvo su mantija. Visi vilkėjo paprastais rūbais. Savęs Frida taip pat nepamiršo ((apranga)). Čia kaip tik sunkiai snigo. Visi iškart pajuto kritusią temperatūrą.
-Na na, prašau visus elgtis normaliai, per daug neaikčioti ir nesistebėti,- subarė mokinius, o kai atrodė, jog visi jau aprimo, kalbėjo toliau,- dabar jau galime eiti vidun. Kiekvienas turėsite po savo kambarį,- aiškino pati pasukdama pro prabangaus viešbučio įėjimą.
Prie registratūros Frida susirinko visų kambarių raktus ir grįžusi išdalino juos moksleiviams.
-Galite nueiti į savo kambarius. Pasižiūrėkite, ar jūsų bagažas ten, ir tada susitinkame čia pat po valandos,- tarstelėjo žvilgtelėjusi į savo laikrodį.
-Yra klausimų?