Praėjo kelios savaitės, kai po visų tų įvykių Hogvartse, Joana vėl grįžo į savo gimtąjį kraštą. Tik šįkart ji nebuvo viena. Kartu atvyko ir Damon. Kiek vėliau prisijungė ir Chrisas su Ale bei Devina. Taigi, visa šeima ir draugai, kaip senais gerais laikais vėl kartu, bet už visus labiausiai turbūt apsidžiaugė Marco, kuris su Simona regis tapo dar labiau neišskiriami nei kai matė juodu paskutinį kartą.
Tėvai taipogi žinią apie vestuves, bei žinoma, nėštumą priėmė santykinai ramiai ir tegiamai, nors kaip ir buvo galima tikėtis, iš pradžių stojo nedidelė įtampą, nuo kurios net ore pradėjo kibirkščiuoti, šiek tiek pasiraukė, bet galiausiai liko įtikinti ir patenkinti, jog savo jaunėlę dukrą atiduoda į geras rankas. Toliau dienos regis slinko ta pačia vaga. Nieko neįprasto, nieko keisto. Joanai čia patiko ir net slapta vylėsi, kaip nors įtikinti Deimį čia pasilikti. Vesdavosi jį dažnai į miesta, aprodydavo gražiausiais vieteles, kur vaikystėj pati ar su draugais mėgdavo leisti laiką, išvaišino ledais bei gardžiausiom picom, o kartą net pasiūlius nueiti į vynuogyną, surengė tokį smagų spektaklį, kad po to teko eiti tiesiai maudytis ir skalbtis. Geriausią perliuką - vyno rūsius - parodė paskiausiai, likus porai dienų iki jų mergvakario ir bernvakario, mat norėjo nustebinti. Žinoma, truputį apgirtę, bet laimingi, vėliau viską sutvarkė, grįžo atgal ir nieko nesakė net broliams su seseria, tačiau laikas praleistas čia, Joanai buvo nepakartojamas.
Visa tai prisimindama gulėjo savo lovoje ir iš jaudulio prieš rytojų bei ceremoniją negalėjo akių sumerkti. Deimio čia irgi nebuvo. Kadangi kitą dieną vestuvės, užsispyrė šiąnakt visgi miegoti viena. Dar kiek pagulėjus, nebeištvėrė. Atsikėlė, užsisiautė ploną chalatėlį ir priėjus prie ilgo lango nuo lubų ligi žemės, atsisėdo ant vėsios žemės, sukryžiavo rankas ant kelių ir padėjus ant jų smakrą, įsižiūrėjo kažkur į tolį, į vynuogių krūmus, kurie nakty it kokie juodi šešėliai nebyliai stypsojo laukuose.

(@Damon Christian Caffrey, pagalvojau gal nereik visai nuo pradžių, o po to šimtą kartų su savim šnekėtis (už įsivaizduojamus kitus žmones). Trumpai nupasakot priešistorę kiekvieno akimis ir vsio. Ką manai? Aišku galiu ir pakeist. O dėl kambarių kitų su laiku, kai reiks manau, nes kiekvienam po 250 simbolių ypu, ne ne.)

Damonas kūrį laiką leido Italijoje. Jam čia patiko,džiaugėsi sutikęs Marco. Susipažinęs su Joanos tėvasi. Jų reakcija tikrai buvo geresnė ,nei tikėjosi. Atvykus Chrisui ir Joanos seseriai susitiko su savo dėde Niku.Visi prisiminė senus gerus laikus. Sunkiausiais uždavinys buvo Deimio seneliai. Čia pasidarbavo marco įtikindamas savo tėvus pasikvieti kaimynus į svečius,nes Nikas buvo perspėjes,kad kitaip,jie su Deimio ir Chrisu nekalbės. Kaip ir reikėjo tikėtis vaikino senelis iškėlė baisų skandalą,rėkė vieni ant kitų gėrą valandą,keikėsi dvyniai,net įtališkai ką darydavo labai retai ir labai pikti. Stebūklas,kaip dar nedužo indai. Kai neapsikentę dvyniai išvadino seneli sukriošusiu seniu,kuris nieko nespranta,o tas juos kvaileis. Įsikišo Joanos tėvai ir Nikas,bei merginos,ir šeip taip sutaikė. bet galutinis tašką padėjo Joana surikusi,kad tuokiasi su Deimiu ir yra nėščia. Mat Deimio senelis rėkė,kad Dvyniai galėjo susidėti su puikia mergina,kaip Joana ir jos sesuo,o ne lakstyti paskui anglių sijonus. tačiau po žinios apsiramino ir visų pastangomis karo kirvis buvo užkastas.
Po veiksmų vyno rūsį, Deimis privertė prižadėti Joana,kad daugiau nei lašo,dėl vaiko.
O kai atvyko visa jo kvidičo komanda dėjosi linksmybės,tiek bernvakari tiek mergvakari. Likus nakčiai iki vestuvių vaikinas negalėjo užmigti,todėl įsliūkino į mylmosios,kambarį ir prisėlinęs prie jos apkabino
-Labas ir tau nesimiega?
pasidomėjo jis

Užsigalvojusi nė nepastebėjo nei kaip atsidarė kambario durys, nei kaip įėjo vidun Damon. Tik spėjo pajusti jo iš nugaros skleidžiamą šilumą, ir kaip jo tvirtos rankos apsivija ją.
- Taip, - tarstelėjo ir šyptelėjus atlošė galvą taip, jog pasiektų jo lūpas, - Mąsčiau apie tai, kaip viskas pagaliau išsisprendė, o juk taip bijojom... Gal ir nebedirbi dabar Hogvartse, bet gavai pasiūlymą iš ministerijos, susitaikei su seneliais, tėvai tave jau laiko šeimos nariu, draugai irgi čia, greitai vestuvės... Manau, tai išėjo net dar geriau nei planavom.

Vaikinas nusišypsojo,tačiau nebučiavo merginos
- Jokių bučkių
pasakė speceliai ją kankindamas
-Taip,net keista. ir Italija tokia,pat graži,kaip prisimenu
nusišypsojo jis
-O dėl senelio buvo baisu,išvadinom jį senu ožiu ir panašiai.Jis mus ne ką geriau.
nusijuokė vaikinas prisiminęs tą barnį
-Draugai čia,o vestuvės,už keletos valandų. Tad ne tas žodis greitai.O dėl geriau,ta nežinau.
Nes mano Įtalų vis dar klaiki. Laimei taviškiai kalba angiškai. taiau šaunu,kad mano draugai čia.
pasakė kiek pasvarstęs
-ir beje nedrįsk manęs bučiuoti. Bučkis,tik po vestuvių
pasakė vaikinas

Vaikinas nusišypsojo,tačiau nebučiavo merginos
- Jokių bučkių
pasakė speceliai ją kankindamas
-Taip,net keista. ir Italija tokia,pat graži,kaip prisimenu
nusišypsojo jis
-O dėl senelio buvo baisu,išvadinom jį senu ožiu ir panašiai.Jis mus ne ką geriau.
nusijuokė vaikinas prisiminęs tą barnį
-Draugai čia,o vestuvės,už keletos valandų. Tad ne tas žodis greitai.O dėl geriau,ta nežinau.
Nes mano Įtalų vis dar klaiki. Laimei taviškiai kalba angiškai. taiau šaunu,kad mano draugai čia.
pasakė kiek pasvarstęs
-ir beje nedrįsk manęs bučiuoti. Bučkis,tik po vestuvių
pasakė vaikinas

Vaikinas nusišypsojo,tačiau nebučiavo merginos
- Jokių bučkių
pasakė speceliai ją kankindamas
-Taip,net keista. ir Italija tokia,pat graži,kaip prisimenu
nusišypsojo jis
-O dėl senelio buvo baisu,išvadinom jį senu ožiu ir panašiai.Jis mus ne ką geriau.
nusijuokė vaikinas prisiminęs tą barnį
-Draugai čia,o vestuvės,už keletos valandų. Tad ne tas žodis greitai.O dėl geriau,ta nežinau.
Nes mano Įtalų vis dar klaiki. Laimei taviškiai kalba angiškai. taiau šaunu,kad mano draugai čia.
pasakė kiek pasvarstęs
-ir beje nedrįsk manęs bučiuoti. Bučkis,tik po vestuvių
pasakė vaikinas

Vaikinas nusišypsojo,tačiau nebučiavo merginos
- Jokių bučkių
pasakė speceliai ją kankindamas
-Taip,net keista. ir Italija tokia,pat graži,kaip prisimenu
nusišypsojo jis
-O dėl senelio buvo baisu,išvadinom jį senu ožiu ir panašiai.Jis mus ne ką geriau.
nusijuokė vaikinas prisiminęs tą barnį
-Draugai čia,o vestuvės,už keletos valandų. Tad ne tas žodis greitai.O dėl geriau,ta nežinau.
Nes mano Įtalų vis dar klaiki. Laimei taviškiai kalba angiškai. taiau šaunu,kad mano draugai čia.
pasakė kiek pasvarstęs
-ir beje nedrįsk manęs bučiuoti. Bučkis,tik po vestuvių
pasakė vaikinas

Vaikinas nusišypsojo,tačiau nebučiavo merginos
- Jokių bučkių
pasakė speceliai ją kankindamas
-Taip,net keista. ir Italija tokia,pat graži,kaip prisimenu
nusišypsojo jis
-O dėl senelio buvo baisu,išvadinom jį senu ožiu ir panašiai.Jis mus ne ką geriau.
nusijuokė vaikinas prisiminęs tą barnį
-Draugai čia,o vestuvės,už keletos valandų. Tad ne tas žodis greitai.O dėl geriau,ta nežinau.
Nes mano Įtalų vis dar klaiki. Laimei taviškiai kalba angiškai. taiau šaunu,kad mano draugai čia.
pasakė kiek pasvarstęs
-ir beje nedrįsk manęs bučiuoti. Bučkis,tik po vestuvių
pasakė vaikinas

Truputį nusivylu, kad negavo, ko nori, patempė lūpytę, bet žinojo, kad jis teisus, todėl nepyko ir tik šyptelėjo ir atsidusus vėl įsmeigė žvilgsnį į tolį.
- Svarbiausia, visi nesutarimai jau praeity, o visa kita liko tai, kas geriausia, - džiugiai tarė, - ir žinai... - atsisukus į jį pažvelgė, - tau į nauda čia būti. Regis tavo italų pamažu gerėja, - nusijuokė prisiminus prieš keletą dienų juodu pasivaikščiojimą centrine aikšte ir Deimio bandymą aiškinti kažkokiam žmogeliui, kur rasti kažkokį muziejų, - Beje, tu pirmas peržengei ribą čia atėjęs ik vestuvių, - vaikiškai pasimaivė.

Damonas pavartė akis
-Na atrodo praeity.
pasakė ,kiek susimąstęs
-Bet teks grįžti. Gi mano namas Anglijoj
priminė jis. O išgirdęs,kad jo italų gerėja nusijuokė.Juk seniau kalbėjo,gan gerai. Tačiau dabar buvo pasimiršę.
-Sakai,dėdė sakė,kad su tokiu akcentu būtų bėdos,su ankstesniais darbeliais.
pasakė,kiek susimąstęs apie kalbėjimą ir suktybes,bet greit nuvijo tas mintis į šalį
-Taip,nes pamiršau svarbų dalyką,paklausti ar ryt paiimsi mano pavardę?. Beje iš kur garantuota,kad tai aš,o ne mano brolis?
paklausė merginos

Grįžti... Tą puikiai suprato ir žinojo, nors iš tikrųjų visai netraukė grįžti į ūkanotą Angliją. Būtų mielai čia pasilikus. Juk vietos irgi daug, čia visada šilta, gera, daug gamtos, įkvėpimo šaltinių ir gryno oro. Galų gale, čia namai. Nudelbusi žvilgsnį į savo kjų pirštus, susimąstė. Nenorėjo, ir kad Damon matytų, jog ji nusivylus.
- Žinau... - tarstelėjo ir vėl atsisukus į vaikiną tyliai sukikeno, - sakai bėdos? Jei atvirai, kalbi tragišku akcentu, bet vis geriau nei pirmąsias dienas, - paatviravo, o jam paklausus apie pavardę tik pavartė akis, - Em, naa... paprastai mes nekeičiam pavardžių, tą turbūt žinai, bet dėl tavęs eičiau į kompromisą, - šyptelėjo ir pirštais paglostė jam skruostą.
Paminėjus dvynį tik nusijuokė.
- Na, žinant Alės charakterį, kažkodėl drįsčiau abejoti, ar jai būnant imtųsi tokio žaidimo, - pasamprotavo, - jų santykiams tai nebūtų į naudą.

Vaikinas išklausęs merginos tarė
-O kažkada jo neturėjau
šyptelėjo jis
-Kalbėjauneprasčiau už dėdę Nika.O dabar tragedija gali patikėti
nusijuokė jis .O išgirdęs apie kompromisą susidomėjo
- kas per kompromisas?
tarė žvelgdamas į jos akis ir nekantraudamas
-Ir taip atspėjai čia aš nusišypsojo merginai

Klausydama jo, linksėjo galva. Joana ne tik tikėjo, kad tai tragedija, bet ir akivaizdžiai girdėjo. Juk Deimis šitiek metų nebuvęs Italijoj. Buvo net keista, kad santykinai dar nemažai atsiminė, bet visgi itališkas kraujas teka jo gyslomis. Toliau tylėdama vis dar svarstė savo sąlygas dėl kompromiso.
- Aš paimsiu tavo pavardę, - rimtai atsakė, - netgi grįšiu atostogoms ir kol mokausi Hogvartse į Londoną, bet noriu, kad liktume gyventi čia, - nedvejodama išdėstė, - Tau ir būtų naudinga. Pagaliau prisimintum italų.

Išgirdęs merginos sąlygą susimąstė,ji tarsi perskaitė jo mintis.Ir tarė
- Na Rose jau įzyžė Džeimsą čia persikelti. Džonas taip pat liks ten kur Rose,,jei lieka Džonas Lks ir Elijus nes,jis ,kaip ir brolis karolinos mylimasis gimę čia. Likę lauke mano sprendimo.
pasakė vaikinas ,o poto pridūrė
-Tad sutinku,tačiau,jei padėsi ,man persikraustyti ir jei išsaugosim namą anglijoj. Bei Priimsi mūsų vaiduoklį čia.
pasakė vaikinas
-Beto pasiilgau dėdės ir čia gražu.
pasakė per daug nesipreišindamas

Patenkinta lengva pergale ir tuo, kad nereikėjo ilgai derėtis, išsišiepė, kaip saulytė. Jautėsi pakylėta euforijos ir laiminga. Miestas, kuriame prabėgo jos vaikystė, kur visi draugai, šeima ir prisiminimai, keliantys nostalgiją. Tik čia galėjo įsivaizduoti laimingą savo ateitį bei būsimo vaiko namus.
- Namą išsaugosim, o dėl viso kito, sutinku! - linksmai sušuko ir pašokus stipriai apkabino Damoną, o kai nusiramino ir vėl atsisėdo, tarė, - Na, neturėtų labai prieštarauti namiškiai, tik reiks įspėti bei supažindinti su Džastina, - paslaptinga nusijuokė, - Beje, galėčiau prisijungti ir prie jūsų senų „žaidimų”. Manau, kol patobulinsi savo „broken italian”, jums manęs ypač prireiks, - pašaipiai pamerkė jam akį.

Išgirdęs apie kažkokia Džastina susidmėjo.
-Kas ta Džastina?
Paklausė vaikinas.
O paminėjus aferas šyptelėjo
-Planuoja labai stambia dabar. Laužia del italu kalbos labai mus. Manau reikės tavo pagalbos
šyptelėjo jis apkabindamas merginą jam buvo gera,kad ji džiaugėsi
-Bet nepamiršk jog mano darbas Anglijoj priminė jai

Tikėjosi, kad pasidomės, kas gi toji paslaptinga Džastina. Vadinasi, Deimiui dar nebuvo progos su susipažinti su šia miela dar viena jų beveik šeimos nare.
- Na, šiuose namuose irgi gyvena vaiduoklis. Toks jo, t.y. jos vardas,, - ramiai atsakė į klausimą, - ji čia jau nuo seno. Dar kai senais laikais įsigijo mano protėviai šią vilą. Daug nežinom apie ją, apie save pasakojo mažai. Tik tiek, kad kilminga, o likimas irgi regis sėkmingai nesusiklostęs, bet ji mielai ir labai draugiška, myli mūsų šeima ir padeda. Tiesa, šiek tiek drovi, kai namuose būna svečių, tad nieko keisto, kad dar nepastebėjai, o ir gali būti labai pavydi, - staiga įspėjo.
Susidomėjusi jo naujom idėjom, labiau įsiklausė.
- Na gi, na gi, ir kas gi sukasi tavo galvoj? - pasidomėjo, - o dėl darbo nepamiršau, nesijaudink.

-Mat kaip ir ji mergaitė,ar mergina? ir ko gali pavydėti vaiduoklė?
Susidomėjo vaikinas. jį tikrai sudomino Džastinos istorija
-Ne mano ,o Niko jis vadas. Bet reikes daug žmonių
kalbėjo paslaptingai jis

- Mergaitė, - trumpai atsakė ir pridūrė, nors jai tai atrodė akivaizdu, ypač su vaikais, - Dėmesio... Iš kartos į kartą ji mėgo žaisti su vaikais. Mes ir su Alessandra mėgom su ja pažaisti, prisidėdavo ir Marco, bet jei atsirastų dar vienas vaiduoklis, negali žinot, kaip sureaguotų, - gūžtelėjo petukais, - tiksliau, ką pagalvotų, o juk vaikų tikrai atsiras šiame name, - šyptelėjo pagalvojus apie vaikelį ir vėl grįžo prie plano, - Tada pasakyk jam, kad noriu ypatingos rolės. Pagalbine nebūsiu, - užsispyrus iškart parodė savo tvirtą charakterį, mat mėgo būti dėmesio centre.

-Mat kaip. Henris neturi nieko prieš kitus vaiduoklius,o drąsos jan netruksta.
Šyptelėjo Deimis
-Šalutiniu pas ji nėra. Sakė planuoja įtraukti dvylika žmonių.
Nuramino merginą Deimonas

- Supratau. Na, kita vertus, manau, jie gali tapti gerais draugais, - nusišypsojo, mąstydama, kad būtent toks draugas Džastinai praverstų labiausiai, o planas vis labiau ją domino ir galvoje pradėjo formuotis genialios mintys, - Žinai... - staiga tarė, - turiu geresnį pasiūlymą jūsų gaujai, - vaizdžiai pavadinus jų būrelį, net nusijuokė, - Juk čia Florencija, tai ir tegu viskas būna meniška. Ką manai, apie flashmobą kurioje nors žymioje galerijoje? - paslaptingai primerkė akį, o vaizduotėje jau piešė save ir Deimį Emilės ir Šono rolėse iš filmo „Šokis hip hopo ritmu 4”, - Paslaptinga, nelegalu ir net galimybė išgarsėti...

-Tikiuosi.Nes henris pratęs būti namų šefu,ūkvedžiu ir visu kitu
šyptelėjo vaikinas prisiminęs,kiek pareigų prikrovė savo vaiduokliui.
Išgirdęs įdėję apie Flash mobą susimąstė
-Gera įdėja,bet koks tikslas. Dabar tikslas kerštas. Plius įgrūdimas vieno asilo į kalėjimą.
paklausė vaikinas .Flash mob gerai,bet turi būti ir tikslas

Išgirdus tai šiek tiek išsigando. Regis laukia kivirčų ir daug triukšmo. Džastina buvo grafaitė, nemėgo, kad kas jei įsakinėtų. Viską darė savo noru ar gražiai paprašyta. Truputį išlepus, mat mėgo, kad viskas būtų pagal ją, o tai situaciją darė keblesnę, - Gali būti tada problemų... - tuo tarpu keršto reikalai jos neitin žavėjo, - Ar tikrai tas būtina? Kerštas irgi neturi didelio tikslo, o čia bent grožis, šlovė ir pasitenkinimas, - nepasidavė ir linko prie savo.

-Na drąsus jis buvo visada. O kitko išmokėm,mes.Nors jei mes esam namie jsi mieai patinginiaus.
pasakė vaikinas nuramindamas merginą
-Tad užtikrinu dėl henrio problemų nebus
pasakė ramiai vaikinas
-Na jis sakė,kad planuoja įjungti Flash mobą. Bet Bėda,kad tas šmikis kuris metė jam įšūkį yra bjaurus tipas.Jei neatsidurs už grotų gali būti šakutės visiems.
pasakė Damonas tiesą

- Na, tada aš rami, - šyptelėjo, - Manau, jis mokės apsieiti su mergaitėmis ir gerai abu sutars.
Kalbos apie bjaurius tipus, kerštą ir kalėjimus ją tik vargino ir absoliučiai nedomino. Gal dėl to ir pasiūlė tokią pramogą, kaip flashmob. Šokius ji net dievino ir apie juos bei muziką galėjo kalbėti nesustodama.
- Eime, - staiga pakilus nuo grindų, paėmė jį už rankos, tempdama pro duris, - Šį tą parodysiu ir tai paskutinis bendro mergvakario bei bernvakario pasispardymas. Pažadu.